Kai parduotuvėje įsigyjame vištienos, įprastai matome tik jos įpakavimą ir kainą, tačiau už kokybės slypi sunkus ir dažnai nematomas darbas. „Vilniaus paukštyno“ darbuotojai kasdien stengiasi, kad galėtume mėgautis atsakingai užauginta ir paruošta vištiena. Kiekvienas žmogus – nepakeičiamas ir būtinas komandos narys, kurio dėka kokybiškas maistas pasiekia mūsų stalą.
„Vilniaus paukštyno“ mėsos gaminių ceche dirbanti gamybos ir standartų technologė Eglė Mačerinskienė – viena iš jų. Šiame ceche kasdien gaminami įvairūs vištienos produktai – virtos ir karštai rūkytos dešros ir dešrelės, kumpeliai, rūkyti gaminiai bei kiti perdirbtos vištienos produktai, pasiekiantys prekybos vietas visoje Lietuvoje ir dar 40-tyje kitų šalių. Savo darbą Eglė apibūdina paprastai ir šmaikščiai: esu dešrelių skonio ir tvarkos policija. O iš tiesų jos darbas yra užtikrinti, kad gaminys būtų pagamintas pagal aukščiausius kokybės ir saugos keliamus reikalavimus. „Prižiūriu, kad produktas būtų pagamintas pagal galiojančias normas, technologines instrukcijas ir kokybės keliamus reikalavimus. Kontroliuoju naudojamas žaliavas ir ingredientus, visus gamybos etapus – masių paruošimą, gaminių formavimą, terminį apdorojimą, gaminių pakavimo procesą bei kitus technologinius parametrus. Pagaminus produkciją atliekamas juslinis vertinimas, kurio metu sprendžiame, ar gaminys atitinka nustatytus kriterijus ir gali būti tiekiamas į rinką. Trumpiau tariant, mano misija yra užtikrinti, kad kiekvienas gaminys, nuo žaliavos iki galutinio produkto, būtų pagamintas kokybiškai ir saugiai“, – sako technologė.
Pirmąją dieną „Vilniaus paukštyne“ Eglė iki šiol prisimena ryškiai „Tai buvo daugiau nei prieš aštuonerius metus. Ankstyvą rytą, eidama girgždančiu sniegu darbovietės link, jau iš tolo pajutau nuo gaminių cecho sklindantį rūkyklos dūmų aromatą. Cecho viduje tvyrojo darbinis šurmulys, o nauja aplinka kėlė ir jaudulį, ir smalsumą. Pirmoji mane pasitiko tuometinė vadovė – pakvietė prisėsti ir, šiltai nusišypsojusi, tarė: „Na, vaikeli, pasakok“. Tą akimirką supratau, kad prasideda ne tik naujas darbas, bet ir kelias, kuriame teks mokytis atsakomybės, sprendimų priėmimo ir kokybės svarbos kiekviename gamybos etape“ – šypsosi Eglė. Paklausta, kas padėjo įsitvirtinti pradžioje, moteris atsako nedvejodama: svarbiausi buvo šalia esantys žmonės.
„Labiausiai padėjo buvusi technologė ir tuometinė gaminių cecho vadovė. Ji per daugybę metų buvo sukaupusi vertingos patirties – ir tą patirtį bei požiūrį perdavė man“, – sako Eglė. Moteris atvira – ne pagyrimai ar formalūs įvertinimai darbe jai svarbiausi. Kur kas svarbiau – vadovybės ir kolegų pasitikėjimas, kurį jautė nuo pat pirmųjų darbo įmonėje dienų. Matyt, ne atsitiktinai ir pati stengiasi ne tik gerai atlikti savo tiesiogines pareigas, bet ir rūpintis komanda: būti tuo žmogumi, kuris padeda, palaiko, dalijasi patirtimi ir prisideda prie to, kad visiems čia būtų gera dirbti. Už cecho durų – kūryba, šeima ir žvakės Už darbo ribų Eglė – kūrybinga ir šeimai atsidavusi asmenybė. Ji augina šešerių metų vaiką, todėl jos kasdienybė pilna fantazijos ir veiksmo: nuo LEGO statybų iki rankdarbių gamybos ir knygų skaitymo.
Laisvalaikiu Eglė gamina žvakes ir namų kvapus iš natūralaus sojų vaško, vertina laiką su draugais. „Darbas iš manęs reikalauja maksimalios koncentracijos, atsakomybės ir susikaupimo, todėl darbo aplinkoje esu reikli ir sau, ir kitiems. Tačiau už darbo ribų leidžiu atsiskleisti savo kūrybinei pusei, kuri padeda atkurti vidinę pusiausvyrą – sako ji ir priduria, kad per visus tuos darbo metus išmoko sąmoningai ieškoti balanso tarp profesinės atsakomybės ir poilsio – atsipalaiduoti namuose, kad darbe pavyktų užtikrintai ir atsakingai dirbti. Nors kartais atrodo, kad diena bus rami, gamyboje nuolat pasitaiko netikėtų situacijų – nuo techninių gedimų iki procesų korekcijų. Tai natūraliai sukuria įtampą ir didelę atsakomybę. Visgi ilgametė patirtis išmokė į iššūkius žvelgti ramiau, konstruktyviai ir sustiprino mane kaip asmenybę. Šiandien darbe jaučiuosi tvirtai, saugiai ir pasitikiu savo sprendimais.
Eglė sako, kad laikas, praleistas „Vilniaus paukštyne“, padėjo jai įgyti daugybę savybių, kurios padeda ir asmeniniame gyvenime. „Pirmiausia – didelė atsakomybė. Mano sprendimai daro tiesioginę įtaką tam, kaip žmonės pasitikės maistu. Ilgainiui dar labiau sustiprėjo pagarba maistui ir sąžiningumas – tiek prieš vartotojus, tiek prieš pačią save, nes šiame darbe negali būti „bet kaip“. Per visus darbo metus dar labiau įsitvirtino dėmesingumas detalėms, vidinė disciplina ir gebėjimas laikytis visų reikalingų procesų net tada, kai terminai spaudžia. Taip pat didžiuojuosi galėdama atsakingai priimti sprendimus ir, prireikus, sustabdyti procesus, kad būtų išsaugota gaminio kokybė“, – sako technologė.
Cechas, kuriame visi kaip šeima Eglė pasakoja, kad „Vilniaus paukštynas“ jai svarbus ir dėl žmonių – dirbdama su kolegomis ceche, moteris jaučiasi tarsi būtų šeimoje. „Tai turbūt viena iš priežasčių, kodėl tiek metų čia dirbu. Niekur, kur dirbau anksčiau, taip nebūdavo – pamenu, išgerdavom ryte kavos ir grįždavome prie darbų. O čia mus jungia šeimyniškumas. Ir ta šeima – ne tik vadovybė, bet ir visi darbuotojai, nieko neišskiriant. Sutampa mūsų vertybės, visi rūpinamės vieni kitais: jei kažkas atsitinka, vieni kitiems padedame“, – dalijasi Eglė. Ji išduoda ir mažą cecho taisyklę – išeinant atostogų, privalu atnešti pyragėlį. O jų darbe tikrai netrūksta, mat kartu dirba nemenka komanda. „Paskui juokėmės, ar čia tikrai mėsos fabrikas, ar saldumynų?“, – pasakoja moteris.
Kartais, anot Eglės, pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Kai kurios jų turi ir netikėtą atomazgą. Pavyzdžiui, tik atsitiktinumo dėka gimsta nauji produktai. „Kaip jau minėjau, kiekvienai pagamintai partijai privalomai atliekame juslinį vertinimą – ragaujame gaminius, vertiname jų skonį, kvapą ir tekstūrą. Kartą susidūrėme su netikėta situacija: ragaudami pagamintas dešreles visi vieningai pastebėjo, kad jos akivaizdžiai sodresnės bei skanesnės nei įprastai – tačiau iš pradžių niekas nesuprato, kodėl. Tik po atliktos inventorizacijos, paaiškėjo, kad prieskonių svėrėja tai partijai buvo pasvėrusi didesnį kiekį prieskonių nei numatyta technologinėje kortelėje. Būtent taip, netikėtai gimė naujas ir itin sėkmingas gaminys“, – šypsosi technologė.
O paklausta, ką pasakytų į komandą atėjusiam naujam žmogui, Eglė nedvejodama atsako: „Mūsų darbas kaip amerikietiški kalneliai: reikalauja daug, bet duoda tikrai ne mažiau ir kaip specialistui, ir kaip žmogui.“