Galbūt ne visų profesijų atstovų kasdienės pastangos pastebimos taip, kaip gydytojų pagalba sergantiems ar gaisrininkų gesinamos liepsnos, tačiau jų darbas kasdien taip pat reikalauja didelės atsakomybės. Tai atsispindi ir „Vilniaus paukštyno“ darbuotojų kasdienybėje – jų darbas prisideda prie to, kad mūsų stalą pasiektų saugus ir kokybiškas maistas.
„Vilniaus paukštyno“ šviežios mėsos cecho komandos lyderio Romualdo Jackevič darbą konkrečiomis užduotimis būtų sunku apibrėžti – jam tenka peržiūrėti užsakymus, suplanuoti dieną, paskirstyti darbus ir užtikrinti, kad produkcija laiku atsidurtų sandėlyje, o iš ten – parduotuvių lentynose. Jo komandoje dirba 44 žmonės, o tai, kaip sako pats Romualdas, didelė atsakomybė – kartais tenka ir psichologu pabūti. Vis dėlto vadovas šypsosi: „Nebūna, kad į darbą nenorėčiau eiti. Man čia patinka, gera būti – mūsų komanda linksma.“ Į „Vilniaus paukštyną“ Romualdas atėjo 2009-aisiais, pačiame krizės įkarštyje. Statybos ir visas sektorius, kuriame jis tuo metu dirbo, sustojo. Teko pastovėti ir darbo biržoje. Tuo metu Romualdo žmona jau dirbo „Vilniaus paukštyne“, tad jis ir pats pabandė čia įsidarbinti.
„Paukštynas buvo prestižinis – tik iš antro karto pavyko įsidarbinti. Galvojau, padirbsiu pusę metų, kol krizė atslūgs, ir grįšiu į statybas“, – pasakoja jis. Tačiau pusė metų virto ilgu keliu: Romualdas varsto „Vilniaus paukštyno“ duris jau šešiolika metų. Kilo karjeroje Septynerius metus dirbęs gamybos darbuotoju, vyras sulaukė pasiūlymo tapti šviežios mėsos cecho komandos lyderiu. Dabar prisipažįsta iš pradžių nenorėjęs tos atsakomybės, tačiau vadovų paskatintas ir patikintas, kad panorėjęs galės sugrįžti į ankstesnę poziciją, pasiūlymą priėmė.
Pabandė ir liko – jau devynerius metus Romualdas yra šviežios mėsos cecho komandos lyderis, kasdien koordinuojantis nefasuotos produkcijos gamybos procesą ir didelės komandos darbą.
Paklaustas, koks yra darbe ir koks už darbo durų, Romualdas patikina – stengiasi būti toks pats ir darbe, ir namuose su šeima. „Pats esu praėjęs visą kelią – nuo paprasto darbuotojo iki vadovo, todėl šiandien stengiuosi būti tokiu vadovu, kokio pats kadaise norėjau“, – sako jis. Romualdas neslepia, kad per visą karjeros kelią jam teko praeiti įvairių etapų. Ir iššūkių buvo: tapęs vadovu metus rytais prabusdavo gerokai anksčiau, nei reikėdavo, galvoje sukdavosi klausimai: ar viskas įvyks sklandžiai, ar susirinks visi darbuotojai, ar pavyks padaryti tai, ką reikia. Tačiau laikui bėgant atsakomybės svoris palengvėjo, o vadovo rolė tapo įprasta kasdienybe. Tiesa, dabar jam tai daugiau nei darbas.
„Čia mes kaip šeima. Atrodo, kai kuriuos darbuotojus pažįstu geriau nei kai kuriuos savo šeimos narius. Aš dirbu ne tik dėl pinigų. Dirbu dėl idėjos. Dirbu, nes pavyksta viduje kažką pakeisti – įnešti daugiau tvarkos, padėti žmonėms susikalbėti, kartais tiesiog palaikyti. Matau rezultatą ir darbą užbaigiu laimingas“, – sako vadovas. Romualdas sako, kad šis darbas jį pakeitė: atsirado daugiau atsakomybės, daugiau kantrybės, pasikeitė požiūris į žmones ir gyvenimą. „Aš tiek metų buvau kaip vėjas. Anksčiau viskas buvo palaidai, be didelės atsakomybės – lyg ir juokinga, rimto gal nieko ir nebuvo. Kai tapau komandos lyderiu, viskas pasikeitė. Į viską pradėjau žiūrėti kitaip. Patikėta atsakomybė leido man pamatyti kitokią gyvenimo pusę“, – prisipažįsta jis.
Trečią kartą išrinktas darbuotojų atstovu „Vilniaus paukštyne“ be pagrindinių pareigų Romualdui tenka atstovauti ir darbuotojams Darbo taryboje. Trečią kartą jis yra išrinktas darbuotojų atstovu, o tai reiškia nuolatinį balansavimą tarp cecho realybės ir sprendimų: susirinkimai, problemų įvardijimas, sprendimų paieška. „Jaučiuosi vertinamas, komandos nariai pasitiki manimi, jei turi problemų – išsipasakoja. Stengiuosi rūpintis savo darbuotojais“, – sako jis. Ir priduria, kad pats jaučiasi turintis palaikantį užnugarį: jei yra problema, eina pas vadovę ir jaučiasi išgirstas. Vadovybė imasi veiksmų. Jis pastebi ir kitą dalyką – darbo kultūra per laiką keičiasi: dabar daug dėmesio skiriama tam, kad žmonės jaustųsi saugiai ir darbe gerai jaustųsi.
„Manau, apie „Vilniaus paukštyną“ daug pasako tai, kad ir mano žmona, ir vienas iš trijų sūnų čia dirba. Ir kitiems pasiūlau. O kai pasitaiko sunkesnių dienų, ir sau, ir kolegoms primenu – ir tai praeis“, – pozityvaus požiūrio neslepia Romualdas.