Yra darbų, kuriuos lengva pastebėti – jie matomi, garsūs, sulaukiantys dėmesio. Tačiau yra ir tokių, apie kuriuos retai susimąstome, nors jų rezultatus jaučiame kasdien. Saugus, kokybiškas maistas ant stalo ir pasitikėjimas tuo, ką randame parduotuvėje, prasideda nuo itin atsakingo darbo. Būtent taip kasdien dirbama „Vilniaus paukštyne“.
Tadas Verbickas jau 11 metų dirba veterinarijos gydytoju „Vilniaus paukštyne“. Nors įmonės pavadinimas siejasi su Vilniumi, jo kasdienė darbo vieta – Kaišiadoryse įsikūrusiose paukštidėse. Kasdieniame darbe jam tenka nemenka atsakomybė – užtikrinti, kad paukščiai būtų sveiki, o žmonės galėtų įsigyti kokybišką paukštieną. Tam reikia ne tik veterinarinių žinių, bet ir disciplinos. Tadas rūpinasi, kad temperatūra paukštidėse visuomet būtų tinkama, lesalas – šviežias ir kokybiškas, o paukščiai laiku gautų reikalingus vitaminus. „Daugybės čia vykstančių sprendimų niekas nepastebi, tačiau iš jų ir susideda visas rezultatas. Mano misija – užtikrinti, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti, o ne taip, kaip tiesiog patogiau“, – sako Tadas.
Pirmas įspūdis – ne romantinės fantazijos Savo pirmąją dieną „Vilniaus paukštyne“ Tadas prisimena labai ryškiai. Ir neslepia jau tuomet supratęs, kad tai nebus tik darbas, į kurį ateis „padirbėti“. „Tai didelė sistema, kurioje kiekvienas sprendimas turi pasekmes, todėl mano atsakomybė – užtikrinti, kad jos būtų teigiamos“, – sako Tadas. Paklaustas, kas padėjo įsitvirtinti pradžioje, Tadas sako – net ir geriausi mokymai neparuošia tam momentui, kai pirmą kartą atsiduri realiame procese ir turi prisiimti atsakomybę. Tuomet svarbiausia tampa komanda šalia – būtent ji padėjo jam orientuotis. „Kai šalia yra žmonės, kurie nevaidina viską žinančių, o draugiškai dalijasi patirtimi, tampa daug ramiau. Jie parodo vietas, kur dažniausiai suklystama, ir dėl to visi mokomės greičiau“, – sako pašnekovas.
Nuo pat pradžių Tadas norėjo darbo, kuriame veterinarija būtų svarbi ne „popieriuje“, o realybėje – ten, kur sprendimai iškart atsispindi kasdienėje kokybėje. Jam patinka matyti, kai darbas suteikia realią naudą. Kai viską atlieka gerai, procesai vyksta sklandžiai. Jei dirbtų atmestinai, pasekmės pasimatytų labai greitai. Jam patinka, kad „Vilniaus paukštyne“ vyrauja paprastas, praktiškas požiūris: kuo aiškesnis procesas, tuo lengviau visiems. Per 11 darbo metų Tadas įsitikino: dideli rezultatai prasideda nuo smulkių kasdienių sprendimų. „Kokybę lemia ne vien atlikti darbai, bet ir tai, kam neleidžiu vykti. Kartais reikia sustoti ir nepasiduoti tam „ai, gal nieko tokio“ požiūriui. Pirkėjas šių dalykų nemato, bet aš žinau, kad tai jaučia per kokybę – ir man tai svarbu“, – sako Tadas.
Paukščiai – tikriausias tiesos indikatorius Pasak Tado, tikrasis jo darbo įvertinimas nėra skaičiai ataskaitose. Jei kas nors neveikia realybėje, tai pirmiausia parodo paukščiai – net ir tada, kai dokumentuose viskas atrodo nepriekaištingai. „Pavyzdžiui, jei termometras ima rodyti netiksliai ir patalpoje pasidaro vėsiau, nei reikia, paukščiai sureaguoja: ima būriuotis į vieną vietą, ieškoti šilumos. Arba jei auginimo metu paukštis patiria stresą, tai atsispindi jo mažu svoriu. O kai sąlygos komfortiškos, tai matyti ir iš rezultatų – sveiki viščiukai aiškiai tai parodo. Laikui bėgant išmokau pasitikėti atidžiu stebėjimu. Tai viena vertingiausių pamokų, kuri praverčia ne tik darbe, bet ir gyvenime“, – dalijasi veterinarijos gydytojas.
Nors jo darbas atsakingas ir situacijų pasitaiko įvairių, Tadas sako, kad „Vilniaus paukštynas“ jam tapo savotiška ramybės ir kantrybės mokykla. „Šis darbas labai gerai išmoko, kad emocijos problemų neišsprendžia – jas sprendžia aiškūs veiksmai. Išmokau ne tik nepasimesti priimant svarbius sprendimus, bet ir supratau, kad ne viską gyvenime galima paskubinti. Kai kuriuos dalykus netgi būtina daryti lėčiau. Juk kiekvienas procesas, žmogus ir gyvūnas turi savo tempą, ir kai tą tempą gerbiu, rezultatai būna daug geresni“, – dalijasi Tadas. Darbe – atsakomybė, namuose – tiesiog gyvenimas Už darbo ribų Tado gyvenime telpa daugiau juoko ir paprastų kasdienių malonumų – dviračiai, kelionės, meilė katėms. Ir – mažiau analizės. Nors, kaip pats sako, kartais ir buityje „įsijungia“ veterinarijos gydytojo profesija.
„Būna, plaunu indus ir pagaunu save nužiūrint virtuvės kempinės higieną taip, lyg tikrinčiau darbo įrangą. Higiena darbe yra pagrindas – matyt, todėl ir namuose akis pati tai pastebi“, – juokiasi jis. Prasmė, dėl kurios norisi likti Tadui darbe svarbiausia žmonės ir jausmas, kad gali jais pasikliauti. Jo teigimu, „Vilniaus paukštynas“ nuo kitų vietų, kuriose yra dirbęs, labiausiai skiriasi nuoseklumu: tvarka čia kuriama ne „dėl tvarkos“, o tam, kad žmonėms būtų lengviau dirbti. Kai procesai aiškūs ir visi žino, kas ir kodėl daroma, kasdienybėje atsiranda daugiau ramybės. Darbas tampa ne stresu, o sklandžiu procesu, kuriame įtampą pakeičia pasitikėjimas vieni kitais. Dėl to čia nereikia nei nurodinėjimų, nei nuolatinių priminimų – kiekvienas pats žino savo darbą ir prisiima atsakomybę. O jam tai suteikia paprastą, bet svarbų jausmą: visko nereikia nešti vienam ant savo pečių.
Jis priduria, kad šilčiausi komandos momentai gimsta po pamainų: kai net ir po sunkios dienos galima nusišypsoti ir pasidžiaugti kartu – nes dar vieną dieną pavyko puikiai susitvarkyti. Tadas sako, kad didžiausias jo darbo pasiekimas – ne vienas konkretus „atvejis“, o tai, kaip per laiką keičiasi kasdienybė. Procesai darosi vis sklandesni, mažėja situacijų, kurias reikia skubiai „gesinti“, o komanda vis dažniau rizikas pamato ir sutvarko dar prieš joms tampant problemomis. „Tai nėra vieno žmogaus nuopelnas, bet žinoti, kad prie to prisidėjau, yra labai geras jausmas“, – šypsosi vyras. Paklaustas, ar kada svarstė apie darbo keitimą, Tadas sako: tokį atsakingą darbą dirbant ilgiau nei kelerius metus, tokių minčių pasitaiko daugumai. Vis dėlto jos niekada nevirto sprendimu, nes jausmas, kad būtent čia jo darbas turi prasmę ir realų poveikį, viską atperka.
„Mane įkvepia tai, kad sprendimai, kuriuos kasdien priimu, palengvina procesus ir darbą komandai. Esu čia ne dėl patogumo ar įpročio, o dėl jausmo, kad dar yra ką nuveikti. Tokiais momentais suprantu, kad esu savo vietoje“, – dalijasi veterinarijos gydytojas.