Lietuvoje trūkstant inžinierių, darbdaviai varžosi dėl jų siūlydami ne tik didesnius nei vidutinis darbo užmokesčius, bet ir ieškodami būdų, kaip juos pritraukti ir išlaikyti siūlydami gerovės paketus. Tačiau ir atsakomybė, kurią prisiima šie specialistai, yra didžiulė. Štai, Valdas Keršys, Vilniaus paukštyno gamybos įrengimų priežiūros vadovas, sako, kad ir namuose jam tenka būti budėjimo režime.
V. Keršys yra atsakingas už visų paukštyno gamybos padalinių technologinę įrangą ir inžinerinius tinklus – šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo bei vandens gerinimo sistemas.
„Iš viso turime tris vištienos gamybos cechus: šviežios mėsos, gaminių bei mėsos kepsnelių ir pusgaminių. Pavyzdžiui, Šviežios mėsos cechas paprastai veiklą pradeda 2 val. nakties, kad spėtų iki ryto paruošti produkciją. Taigi jau tuomet, įvykus technikos gedimui, galiu būti iškviestas. Mano darbo laikas koreguojasi atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją: kartais tenka dirbti ir savaitgaliais, ir per šventes. Kai tik paleidinėjome įrangą Mėsos kepsnelių ir pusgaminių ceche, kurį statėme 2016 metais, tekdavo čia važiuoti naktį kelis kartus per savaitę. Dabar jau viskas yra sustyguota, bet nesklandumų ir gedimų kartais pasitaiko. Tokiais atvejais tenka keltis ir važiuoti į darbą (šypsosi)“, – apie didelę darbo dinamiką ir iššūkius pasakoja V. Keršys.
Jis pabrėžia, kad reakcijos ir darbo atlikimo laikas yra labai svarbus veiksnys, nes prastovos – kai sustabdomi gamybiniai procesai – itin brangiai kainuoja. Vienas neveikiantis įrengimas gali sutrikdyti visos įmonės veiklą, nes kai viena grandis stringa, kiti laukia. Ilgiausias remontas Valdo karjeroje Vilniaus paukštyne truko apie 4 val. Greičiausiai sutvarkytas gedimas – kai mašina vėl pradėjo veikti vos jam prie jos priėjus, iš dalies šmaikštaudamas sako specialistas.
Svarbu – patikima komanda
Paklaustas apie atostogas tokiomis įtemptomis sąlygomis, V. Keršys teigia, kad pailsėti visgi gali. „Sunkiausia buvo, kai statėme Mėsos kepsnelių ir pusgaminių cechą. Dabar jau kitaip, juolab kad turiu sukomplektuotą komandą (per 50 specialistų) ir patikimus žmones visuose padaliniuose. Su visais susiformavo draugiški ryšiai. Su kai kuriais netgi atradome bendrų pomėgių – po darbo kartais važiuojame pažvejoti“, – pasakoja pašnekovas.
Sukomplektuoti komandą, anot jo, nebuvo sunku – Vilniaus paukštynas yra didelė (įmonėje dirba apie 1300 darbuotojų) žinoma įmonė, o tai palengvina specialistų paiešką.
Kodėl paukštynas?
V. Keršys baigė Vilnius TECH mechanikos inžinerijos studijas. Vilniaus paukštyne jis dirba jau beveik 9 metus. „Pirmasis mano darbas (ne Vilniaus paukštyne, o karjeroje) buvo susijęs su nuotekų valymo įrengimais. Teko nemažai keliauti po Lietuvą, paleidinėti įrangą ir pan. Darbas – įdomus. Bet projektai buvo susiję su ES finansavimu. Jam išsekus sumažėjo darbo, tad nutariau ieškoti naujų iššūkių, o dėl Vilniaus paukštyno viskas paprasta – bendrovės pasiūlymas pasirodė patraukliausias“, – teigia Vilniaus paukštyno gamybos įrengimų priežiūros vadovas.
V. Keršys bendrovėje pradėjo dirbti kaip jaunesnysis inžinierius – mechanikas ir per savo karjerą pakilo iki padalinio vadovo. Beje, pernai per darbuotojams skirtus apdovanojimus būtent jam atiteko Metų vadovo titulas.
„Mano pirmoji užduotis čia, paukštyne, buvo būtent šis pastatas, kuriame dabar esame – Mėsos kepsnelių ir pusgaminių cechas. Kai pradėjau dirbti, buvo tik kelios sienos pastatytos. Buvau atsakingas už visos technologinės įrangos ir inžinerinių tinklų montavimą, derinimą ir paleidimą. Po to darbo specifika kiek pasikeitė. Teko susirinkti komandą, apmokyti visus ir imtis priežiūros. Pernai į atsakomybių krepšelį dar pridėtas Kompiuterizuotų gamybos sistemų skyrius“, – tęsia V. Keršys.
Proga parodyti gebėjimus
„Daug išmokau vien statybų metu, o kur dar maisto sektoriaus subtilybės. Čia galioja visai kiti standartai nei kitose pramonės srityse. Pavyzdžiui, higiena turi būti išlaikyta aukščiausiame lygyje kiekviename vykdomame procese. Todėl kai kurie įprasti darbai atliekami kiek kitaip ir įrangos specifika yra kitokia. Džiaugiuosi, kad Vilniaus paukštynas patikėjo mano gebėjimais ir suteikė progą augti“, – teigia V. Keršys.
Paklaustas, ar nesižvalgo naujų iššūkių, vyras nedaugžodžiauja – ne, nes ir pats darbas labai patinka, ir suteikiamos sąlygos tenkina, todėl, kaip jis pažymi, mato save šioje įmonėje ir ateityje.
„Daug ką čia esu padaręs savo rankomis. Labai daug darbo ir jėgų buvo įdėta į šio cecho statybas. Atrodo tarsi čia būtų likusi dalelė manęs. Būna, kad žmonės yra ne savo pozicijoje ir kankinasi, o man darbas patinka. Aš visada mėgau dirbti su technika – kažką išrinkti, surinkti, pagerinti – o čia man leidžia realizuoti idėjas ir tobulinti procesus bei įrangą. Taip pat turiu galimybę reguliariai atnaujinti savo bei komandos kompetenciją, kelti kvalifikaciją. Poreikį kursams apibrėžiame patys, o įmonė suorganizuoja reikiamus mokymus“, – sako pašnekovas.